GERBIAMI BENDRIJOS „TRUŠELIAI“ NARIAI IR GYVENAMŲJŲ NAMŲ KVARTALO SKLYPŲ SAVININKAI
Pastarąją savaitę, po mano inicijuoto gyvenamųjų namų kvartalo sklypų esančių Gryneidės, Danės, Vilčių ir Tilžės gatvėse, Trušeliuose, Klaipėdos r. savininkų raginimo sumokėti įsiskolinimus bendrijai „Trušeliai“ sulaukiau eilės skambučių ir laiškų, kuriuose žmonės (sklypų savininkai ir valdytojai) reiškia nepasitenkinimą dėl rinkliavų.
Šiuose nepasitenkinimuose jie dažniausiai teigia, kad jie neprivalo mokėti bendrijai „Trušeliai“ rinkliavų, nes jie nėra bendrijos nariai arba negyvena šiame kvartale. Be to dalis besiskundžiančių nurodė, kad jų sklypai yra Danės gatvėje, kuri nepriklauso bendrijai.
Visų pirma, bendrija „Trušeliai“ buvo sukurta, kad vykdyti 95 gyvenamųjų namų kvartalo priežiūrą ir tęsti šio kvartalo infrastruktūros įrengimą. Kad tai vykdyti ir buvo sukurta bendrija. Kiekvienas asmuo įsigydamas sklypą šiame kvartale suvokė, kad bus sukurtas toks darinys, kaip bendrija, bendruomenė ar kažkas panašaus, kas vykdys šio kvartalo priežiūrą. Net įsigyjant sklypus, jau buvęs kvartalo vystytojas „Vilturta“ buvo nurodęs, kad bendro naudojimo objektai, tokie, kaip vandens siurblinės, valymo įrenginiai, su sklypais, bendro naudojimo priešgaisriniai sklypai ir keliai bus perduoti gyvenamųjų namų kvartalo įkurtai bendrijai. Tai buvo visiems žinoma ir suvokiama, nes kiekvienas atskirai (individualiai) mes negalime vykdyti šių objektų priežiūros. Visi kvartale sklypus turintys asmenys jau nuo pirmos sklypo įgijimo minutės žinojo, kad įgyja sklypą gyvenamųjų namų kvartale su bendro naudojimo objektais, bendromis vandens siurblinėmis, bendrais valymo įrengimais ir bendrais bendro naudojimo sklypais ir keliais. Jau tada buvo žinoma, kad kiekvienas individualiai įsirengti nei vandens gręžinių, nei valymo įrengimų negalės, taip pat važinės bendrais keliais. Įsigydami sklypus, sklypų savininkai įgijo ne tik teises bet ir pareigas. Ir tai, kad sklypų savininkai nėra bendrijos nariai, jų neatleidžia nuo renkamų rinkliavų. Kad šiuo metu kvartalo vystytojas „Vilturta“ yra bankrutavęs yra visuotinai žinoma. Kvartalo vystytojas ne tik, kad nepabaigė eilės darbų, bet ir yra padaryta daug darbų brokų. Šiai dienai nėra teisiškai priduoti nei vandens įrenginiai, nei valymo įrengimai, neįrengta lietaus nuotekų sistema, gatvių apšvietimas. Be to įgyjant sklypus visi kvartalo gyventojai žinojo, kad kvartale vystytojas įrengs tik D1 kategorijos kelią, t.y. žvyro danga ir buvo aišku, kad kelias ateityje bus arba asfaltuojamas arba bus įrenginėjama trinkelių danga ir kad šie darbai bus atliekami gyvenamųjų namų kvartalo sklypų savininkų sąskaita. Tai tikrai nėra niekam naujiena, o kas sklypus įsigijo vėliau ir naujų savininkų apie tai neinformavo tai yra ne gyvenamųjų namų kvartalo sklypų savininkų problema, o nesąžiningų buvusių sklypų savininkų ir dabartinių sklypų savininkų problema. Kad vystytojas „Vilturta“ neužbaigęs darbų bankrutavo yra ne tik kvartale gyvenančių sklypų savininkų problema bet ir visų sklypų savininkų. Kvartalas buvo suformuotas ir sklypai parduoti 2007 metais ir trylikos metų tarpas pasistatyti namą arba parduoti sklypą buvo pakankamas tarpas. Šio kvartalo gyventojai, kurie kvartale gyvena nėra kalti, kad kiti sklypų savininkai nepasistatė namų ir kvartale negyvena arba kad nepardavė sklypų, bet ir toliau gyventi tokiame apleistame su neįrengta infrastruktūra nei aš nei kiti bendrijos nariai nesirengiame, todėl ir buvo pradėti rinkti pinigai. Tie kurie reiškia nepasitenkinimus, manau jų nepasitenkinimai nepagrįsti, jie teigia, kad pažeidžiamos jų teisės, o kad jie nemoka nustatytų rinkliavų, jie pažeidžia kitų sklypų savininkų teises. Visi sąžiningai rinkliavas mokantys asmenys, neprivalo savo lėšomis įrenginėti kaimynams nei viešų erdvių, nei kelių, nei lietaus nuotekų, nei apšvietimo. Taip pat neprivalo taisyti vystytojo „Vilturtos“ broko. Šie visi reikalingi atlikti darbai yra bendri. Nei vienas sklypo savininkas negali sau įsirengti, kada nori, kokį nori kelią ar apšvietimą. Kiek minėjau visi bendro naudojimo objektai yra bendra gyvenamųjų namų kvartalo sklypų savininkų bendra nuosavybė ir jos administravimą privalome užtikrinti visi bendrai be išlygų ir išimčių.
Tai kad sklypo savininkai nėra gyvenamųjų namų kvartale įkurtos bendrijos nariai, jų nuo nustatytų rinkliavų niekas neatleidžia. Tiek bendrija įkurta, tiek jos priimti sprendimai yra teisėti ir įstatymų nepažeidžia. Tai kad asmuo nėra bendrijos narys, jis tik turi mažiau teisių, nes kaip minėjau bendrija yra valdymo organas, kuris būtinas ir užtikrina normalų kvartalo funkcionavimą, o ne bendrijos nariai negali dalyvauti balsavime. Bendrijos nariais tampame savavališkai, įstojus į bendrija ir visi kvartalo sklypų savininkai tai gali daryti bet kuriuo metu. Jei sklypų savininkai patys nedalyvauja priimant sprendimus, nėra ko vėliau reikšti pretenzijų. Visi klausimai sprendžiami visuotino bendrijos narių susirinkimų metu, balsuojant ir laikantis įstatymų. Nei vieno asmens teisės nėra pažeidinėjamos.
Kas liečia rinkliavų dydžius ir kur surinkti pinigai išleidžiami aptariama bendrijos narių visuotiniuose susirinkimuose, kuriuose gali dalyvauti visi sklypų savininkai (ne tik bendrijos nariai), tačiau kaip minėjau norėdami dalyvauti priimant sprendimus, privalo būti bendrijos nariais.
Renkami pinigai naudojami ne tik infrastruktūros įrengimui bet ir vystytojo paliktų brokų taisymui bendrų plotų priežiūrai. Dalis bendrijos pinigų buvo panaudota bendro naudojimo sklypų ir kelių įgijimui iš bankroto administratoriaus. Be to kaip numato įstatymai, kvartale yra du priešgaisriniai tvenkiniai, kurie turi būti aptverti ir prižiūrimi, o tai visų sklypų savininkų pareiga, nepriklausomai ar sklypo savininkas gyvena kvartale ar ne. Be to kaip numato įstatymai, bendro naudojimo erdvės turi būti prižiūrimos ir tai irgi privaloma bendrijai. Kaip minėjau anksčiau visi bendro naudojimo objektai yra bendra gyvenamųjų namų kvartalo sklypų savininkų bendra nuosavybė ir jos administravimą privalome užtikrinti visi bendrai be išlygų ir išimčių.
Nei vienas iš kvartalo sklypų savininkų neprivalo už savo lėšas įrenginėti kitiems kaimynams kelių, lietaus nuotekų ar apšvietimo ir visi suvokiame, kad atlikus bet kokius darbus nuo to sklypų vertė tik auga, didėja kvartalo patrauklumas. Manau visi suvokiame, kadangi visa infrastruktūra yra bendra, tik visi kartu, mokėdami vienodai, galime atlikti tam tikrus darbus, o keliais, lietaus nuotekomis, valymo įrengimais ir apšvietimu naudosimės visi ir dalinai tai padaryti nėra techninių galimybių. Šiai dienai preliminari numatomų darbų sąmata yra apie 300 000 eurų. Kaip minėjau anksčiau, jeigu rinksime kaip nubalsuota dabar, visiems sklypų savininkams mokant sąžiningai rinktume apie septynerius metus, o po septynerių metų manau atsižvelgiant į matomus kainų augimus, visi suvokiame kad šių pinigų nebeužteks. Išvadas galite padaryti patys.
Kas liečia sklypų savininkus, kurių išvažiavimai į Danės gatvę, kaip buvo šnekėta paskutinio bendrijos narių susirinkimo metu, artimiausio susirinkimo metu turi būti rinkliava pakoreguota. Mano pasiūlymas butų, kad sklypų savininkai, kurių vienas sklypo kraštas ribojasi su Danės gatve, kitas su Vilčių ar Gryneidės gatve mokėtų po 50 proc. bendrijos narių sutartos rinkliavos dydžio, o sklypų, kurių savininkų išvažiavimas į Danės gatvę mokėtų po 33 proc. bendrijos narių sutartos rinkliavos dydžio. Bet čia tik mano nuomonė ir pasiūlymas. Apie tai turi pasisakyti ir nuspręsti bendrijos “Trušeliai” nariai, visuotinio narių susirinkimo metu, kurį rengsime artimiausiu metu. Kodėl tokie dydžiai galiu pagrįsti, kad kaip minėjau anksčiau rinkliavos renkamos ne tik kelių įrengimui ir apšvietimui bet ir bendro naudojimo sklypų priežiūrai, tvenkinių aptvėrimui, siurblių priežiūrai ir galimam remontui, “Vilturtos” brokų taisymui, lietaus nuotekų įrengimui ir kitiems.
Apibendrinant aukščiau išsakyta informuoju, kad rinkliavos ir toliau bus skaičiuojamos ir renkamos iš visų gyvenamųjų namų kvartalo sklypų savininkų nepriklausomai ar sklypo savininkas yra bendrijos “Trušeliai” narys ar ne. Visos rinkliavos nustatomos ir renkamos įstatymų nustatyta tvarka, jų nepažeidžiant. Kas galvoja, kad jų išvengs tai klysta. Sąžiningai rinkliavas mokančių kvartalo sklypų savininkų interesai ir pažeistos teisės bus ginamos teisme ir bylinėjimosi išlaidos bus priteisiamos iš atsakovų. Be to, jeigu sklypus pardavinėjantys asmenys galvoja apie sklypų pardavimus su skolomis bendrijai, tai nepranešus naujam sklypo savininkui apie skolas pirkimo – pardavimo sandoris įstatymu gali būti pripažintas negaliojančiu, o naujasis sklypo savininkas negaus leidimo prisijungti prie bendrijai priklausančių bendro naudojimo vendens gręžinių, lietaus nuotekų bei valymo įrengimo, kas be bendrijos sutikimo nėra galima ir neišduodamas statybos leidimas, kol nepadengs įsiskolinimo bendrijai.
Bendrija „Trušeliai”
Pirmininkas Andrejus Byčkovas
info@truseliai.lt